Mes kviečiame jus pakeliauti Jūros ir Akmenos upėmis

Jūra upė

Jūra – viena įdomiausių ir gražiausių Lietuvoje. Jūra – vandeninga, gana srauni ir slenkstėta. Tai viena iš nedaugelio Lietuvos upių, plaukomų ir pačią sausiausią vasarą ir lietingą rudenį. Jūrą ypač pamėgo turistai, mėgstantys aktyvų poilsį, besižavintys  natūraliu gamtos grožiu ir nebijantys nuotykių.

Jūros upė prasideda Žemaičių aukštumos vakariniame šlaite, apie 9 km į šiaurės vakarus nuo Rietavo, Jankaičių k. Teka pro Rietavą, Pajūralį, Pajūrį, Žvingius, Didkiemį, Pagramantį, Tauragę, Vilkyškius. Netoli Tauragės pasuka į Vidurio Lietuvos žemumos vakarinę dalį, prateka pro Vilkyškių kalvagūbrį ir įsilieja į Nemuną.

Jūros baseino plotas – 994 km2. Vaga labai vingiuota, vidutinis plotis aukštupyje 6-8 m, vidurupyje-15-25 m, žemupyje -30-50 m; gylis – 0,5-1,5-3,0 m. Upės nuolydis -0,6 m/km. Kiek didesnis 1,6 nuolydis yra vidurupyje. Jūra pasižymi staigiais ir aukštais potvyniais ne tik pavasarį, polaidžio metu, bet ir po didesnių liūčių. Mat jos baseine iškrenta daugiau kritulių (800 – 750 mm, tuo tarpu šalies vidurkis – 600 mm), čia yra didesni nuolydžiai, dirvožemis blogai praleidžia vandenį. Galimos kliūtys: dviejų jėgainių užtvankos, rėvos, dideli akmenys, tanki vandens augmenija (aukštupyje).

Jūros trasos ilgis  – 158,5 km.  Plaukti galima  IV-X mėnesiais. Planuojant žygį galima rinktis norimą trasos ilgį ir maršrutą.

Populiariausi maršrutai:

1 dienos žygiui – Kvėdarna – Pajūris (  20 – 22 km)
2 dienų žygiui – Paragaudis – Pajūris – Žvingiai (36 – 40 km)
3 dienų žygiui – Žadvainiai – Kvėdarna- Pajūris – Žvingiai (50 – 56 km)
Pasirinktą trasos ilgį, esant reikalui, žygio metu galima keisti (pailginti arba patrumpinti).

Pradėti vandens žygį Jūros upe galima nuo Žadvainių, kur Jūra kerta automagistralę Vilnius – Klaipėda, nuo Paragaudžio k. arba nuo Kvėdarnos priklausomai kelių dienų maršrutą pasirinksite.

Pasileidę pasroviui ties Kvėdarna kairiajame krante tarp Druskio ir Vėžaus upelių išvysite Padievaičio kaimo piliakalnį. Savo dydžiu jis kadaise prilygęs Medvėgaliui. Pilakalnyje, daugumos istorikų sutarimu, lokalizuojama Gedimino pilis. Pasak Prūsijos žemės kronikos, pilis kryčiuočių buvo sunaikinta 1329 m. žiemą, didžiulio žygio į Medvėgalį metu.

Prie piliakalnio yra įrengta pirmoji maršruto stovyklavietė: pavėsinė, lauko baldai, židinys.

Pietrytinėje piliakalnio papėdėje, kairiajame Druskio upelio krante, dunkso akmuo, vad. Velnio sostu, tai 1,6 m ilgio, 1,8 pločio ir 0,7 m aukščio riedulys. 1971 metais archeologų grupė, vadovaujama Vytauto Urbanavičiaus, tyrė akmens aplinką. Išsiaiškinta, jog čia buvo pagoniška šventvietė, centre buvo ugniavietė, kurioje buvo aukojama. Velnio sostas apipintas įvairiomis legendomis. Vieni pasakoja, kad esą velnias tempėsi tą akmenį Kvėdarnos bažnyčiai sudaužyti, bet užgiedojo gaidžiai ir akmenį paliko ties piliakalniu. Vietiniai vyrai mieliau tiki kita legenda, kuri sako, kad akmuo turi magiškų galių. Esą prieš sėdant į sostą reikia apeiti akmenį iš kairės pusės, tris kartus nusispjauti ir vyriška galia tris kartus stipresnė būsianti….

Kiek toliau nuo Jūros dešiniajame Vėžaus krante yra Pavėžio (Drobūkščių) piliakalnis. Ties Palaiviu Jūroje užtiksite Kvėdarnos – Jomantų brastą. Toliau plaukdami galėsite pasigrožėti Jūros krantais ir valandėlę skirti pažvejojimui. Tęsdami kelionę toliau ir pastebėję nemenką Lokystos intaką, už pusantro kilometro turėtumėte pastebėti įtekantį Žvėries upelį. Kiek aukščiau santakos, Kirnių II kaime, yra 1863 m. sukilėlių kapinės. Plaukdami pasroviui galėsite aplankyti geologinį objektą – didįjį Keberkščių akmenį. Kiti objektai bus žymiai didesni. Tai Lileikėnų ir už kilometro – Pakisio piliakalniai. Kunigiškiai garsūs savo akmenimis. Tai akmuo „Aukuras” ir „Velnio neštas ir pamestas” akmuo.

Toliau jau  Pajūrio apylinkės. Iki šiol tebenaudojama senoji brasta per Jūrą. Vaikai mėgsta pasisupti ant “Beždžionių liepto”. Čia pat matosi Čiapskių dvaro bravoro pastatas, kuris buvo padovanotas pranciškonų vienuoliams. Pajūrio parkas garsus 5,5 m apimties ąžuolu – gamtos paminklu,  prie bažnyčios veši  6,5 m storio tuopa. Ties Šerpyčių sodyba yra įrengta antroji maršruto stovyklavietė: pavėsinė, lauko baldai, židinys.

Nuo Pajūrio besilaikydama Žvingių krypties, Jūra ties Graužais staiga sugalvoja aplankyti Dapkiškes ir apsisuka į šiaurę. Būtent čia, 4-ame kilometre nuo Pajūrio, ir dunkso Dapkiškės piliakalnis, o Jūros kilpoje įsikūrusiuose Gulbiškiuose yra įrengta trečioji maršruto stovyklavietė. Aplankiusi Dapkiškę Jūra vėl suka piečiau. Prieš pat Žvingius ji sulėtina vandenis ir išplatėja.  Dažniausiai  Žvingiuose turistai ir baigia savo žygius. Už Žvingių Jūra dar labiau išplatėja, sulėtėja srovė. Norintiems pasiekti Balskų užtvanką tenka pairkluoti truputėlį smarkiau…

Išsamiais žemėlapiais aprūpiname nuomos punkte.

Akmenos upė

Trasos ilgis -50 km, plaukimo sezonas   IV-V, IX- X mėn.

Populiariausi 1,2 dienų maršrutai.

Akmena – kairysis Jūros intakas. Ilgis – 70,8 km, baseino plotas – 402 km2. Prasideda Medvėgalio kalno papėdėje, Skabučiuose. Teka į pietvakarius iki Tauragės raj. Vagos plotis iki Jėrubyno žiočių 3-6 m, žemiau – 10-15 m; gylis – 0,5-0,7 m, vietomis (prie Indijos kaimo) iki 3,0 m. Upės nuolydis – 1,86 m/km. Pats didžiausias kritimas aukštupyje – 3,5. Vidutinis daugiametis nuotekis: žemiau Yžnės žiočių 2,75 kubinių metrų per sekundę, Jėrubyno – 3,7, žiotyse – 5,48. Upės vandens lygis ir nuotėkis labai svyruoja. Pavasarinių potvynių metu vidurupyje vanduo pakyla 1,5 m, žemupyje – 3m.